Žymos archyvas: matx

Pagrindinių plokščių tipai

Be jokios abejonės, pats svarbiausias AK komponentas yra pagrindinė plokštė (dar dažnai vadinama motinine plokšte). Beveik kiekvienas vidinis AK komponentas jungiamas su pagrindine plokšte ir jos funkcionalumas didžiąja dalimi nulemia tiek jo atliekamų funkcijų įvairovę, tiek kompiuterio našumą. Nors šiame dokumente mes naudosime terminus pagrindinė plokštė ir motininė plokštė, praktikoje taip pat galima sutikti pavadinimus sisteminė plokštė ir kompiuterio plokštė. Šiame skyriuje mes aptarsime įvairius egzistuojančius pagrindinių plokščių tipus ir tipinius pagrindinių plokščių komponentus bei sąsajų jungtis.

Be jokios abejonės, pats svarbiausias AK komponentas yra pagrindinė plokštė (dar dažnai vadinama motinine plokšte). Beveik kiekvienas vidinis AK komponentas jungiamas su pagrindine plokšte ir jos funkcionalumas didžiąja dalimi nulemia tiek jo atliekamų funkcijų įvairovę, tiek kompiuterio našumą. Nors šiame dokumente mes naudosime terminus pagrindinė plokštė ir motininė plokštė, praktikoje taip pat galima sutikti pavadinimus sisteminė plokštė ir kompiuterio plokštė. Šiame skyriuje mes aptarsime įvairius egzistuojančius pagrindinių plokščių tipus ir tipinius pagrindinių plokščių komponentus bei sąsajų jungtis.

Pagrindinėms AK plokštėms yra taikomi keli formos variantai (angl. form factor). Formos tipas nusakomas fiziniais matmenimis (dydžiu ir geometrine forma), taip pat jungčių, varžtų skylių ir kitų elementų išdėstymo vietomis – visa tai nulemia į kokio tipo korpusą tilps konkreti motininė plokštė. Kai kurie iš šių tipų yra standartizuoti visame pasaulyje – tai reiškia, kad visos šio formos tipo motininės plokštės bus suderinamos su šiam tipui skirtais korpusais; tuo tarpu egzistuoja nepakankamai standartizuotos motininės plokštės, kurias naudojant kyla suderinamumo problemų. Deja, naudojant šių nestandartinių formos tipų motinines plokštes, dažniausiai sudėtingėja ir brangsta kompiuterio atnaujinimas – tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių patartina vengti nestandartinių komponentų.

Per ilgus metus motininės plokštės buvo tobulinamos, pradedant nuo originaliojo Baby-AT formos tipo, naudoto pirmosiose IBM PC ir XT sistemose, baigiant šiuolaikinėmis BTX ir ATX plokštėmis, naudojamomis daugumoje nesumažinto dydžio AK sistemose, nepriklausomai nuo to, ar AK korpusas yra horizontalus (angl. desktop) ar vertikalus (angl. tower). Egzistuoja keli modifikuoti ATX variantai, įskaitant microATX (kuris yra mažesnė ATX formos tipo versija, naudojama mažesniuose kompiuteriuose) ir FlexATX (netgi dar mažesnė versija, naudojama komplektuojant pigiausius namų reikmėms ir kai kuriuos mažų matmenų biurui skirtus kompiuterius. Naujausio formos tipo – BTX – motininėse plokštėse, siekiant užtikrinti geresnį kompiuterio aušinimą, pakeistas esminių komponentų išdėstymas bei įdiegtas temperatūros kontrolės modulis. BTX taip pat turi mažesnes microBTX ir picoBTX variacijas. Taip pat egzistuoja kitas mažų matmenų formos tipas, vadinamas Mini-ITX: tai tiesiog minimalaus dydžio FlexATX versija, sukurta siekiant komplektuoti labai mažas AK sistemas. NLX buvo sukurtas biuro desktop tipo sistemoms, tačiau šį tipą didžiąja dalimi išstūmė FlexAXT; WTX buvo suprojektuotas darbo stotims ir vidutinio apkrovimo serveriams, tačiau niekada netapo populiarus.
Nors Baby-AT, AT ir LPX plokštės kažkada buvo labai populiarios, jas pakeitė modernesnių ir labiau standartizuotų tipų plokštės. Šie standartai užtikrina skirtingų gamintojų plokščių suderinamumą. Tai reiškia, kad vieno gamintojo ATX plokštės gali būti pakeistos kito gamintojo produktu, viena BTX plokštė gali būti pakeista kita plokšte ir t.t. Naujosiose plokštėse išlaikyti visi jų pirmtakų privalumai – dėl to perėjimas prie naujų standartų buvo greitas ir nesudėtingas. Šiandien rekomenduojama įsigyti tik AK sistemas, suderinamas su kuriuo nors vienu šiuolaikiniu motininės plokštės formos tipu. Kiekvieną iš šių formos tipų aptarsime kituose skyriuose.

Bet koks gaminys, neatitinkantis kurio nors vieno pagrindinių plokščių formos standarto, turėtų būti laikomas nestandartiniu (patentiniu) gaminį pagaminusios firmos gaminiu. Jei nėra jokių stiprių argumentų už, tokių nestandartinių plokščių įsigyti nerekomenduojama, nes paprastai jas būna ypač sudėtinga atnaujinti bei aptarnauti, nes tiek motininė plokštė, tiek korpusas, tiek maitinimo šaltinis nebus suderinamas su jokiais kitais egzistuojančiais šių komponentų modeliais. Kai kurie specialistai nestandartinių tipų AK sistemas vadina „vienkartinėmis“, kadangi joms sugedus ar morališkai pasenus jų nebeapsimoka nei remontuoti, nei atnaujinti.

Patarimas

„Vienkartiniai“ AK šiandieninėje rinkoje pasitaiko daug dažniau nei anksčiau. Kai kurių specialistų vertinimu apie 60% šiandien parduodamų kompiuterių gali būti laikomi „Vienkartiniais“ modeliais – ne tiek dėl juose naudojamų motininių plokščių, kiek dėl mažų maitinimo šaltinių ir ankštų micro-tower tipo korpusų, kuriems didžioji šiandieninės mažmeninės AK rinkos dalis teikia pirmenybę. Nors pigūs AK, komplektuojami su mažu korpusu ir maitinimo šaltiniu, teoriškai gali būti atnaujinami daug paprasčiau nei ankstyvosios „vienkartinio“ tipo sistemos, vartotojai bėgant laikui vis vien atsiduria aklavietėje, kai pavyzdžiui prireikia didesnio skaičiaus išplėtimo jungčių arba didesnio skaičiaus kietųjų diskų. Taigi, dėl tokio mini-tower sistemų ribotumo, jos irgi gali būti laikomos lygiai tokiomis pačiomis „vienkartinėmis“ kaip ir jų pirmtakės LPX sistemos.

Vartotojams taip pat reikėtų vengti sistemų, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atitinka pramoninius standartus, kaip pavyzdžiui tam tikri Dell kompiuterių modeliai, kuriuos ši kompanija pradejo komplektuoti nuo 1996 metų iki dabar – ypatingai XPS kompiuterių serija. Šiuose kompiuteriuose paprastai naudojamos modifikuotos ATX maitinimo šaltinių versijos (arba net visiškai nestandartinio dydžio ir formos maitinimo šaltiniai) bei modifikuojamos motininių plokščių elektros maitinimo jungtys, dėl ko abu šie komponentai būna visiškai nesuderinami su standartinėmis motininėmis plokštėmis ir maitinimo šaltiniais. Kai kuriose sistemose maitinimo šaltiniai yra visiškai nestandartinės formos, o motininė plokštė nevisiškai atitinka ATX ar kokį nors kitą standartą. Norint atnaujinti tokį maitinimo šaltinį, būtina naudoti specialų su Dell produkcija suderinamą maitinimo šaltinį. O jei norima pakeisti motininę plokštę nauja (darant prielaidą, kad vartotojas randa tinkamos formos plokštę), tenka nusipirkti šiai plokštei tinkamą standartinį maitinimo šaltinį. Geriausia alternatyva yra vienu sykiu pakeisti motininę plokštę, maitinimo šaltinį ir (tikėtina) korpusą standartiniais komponentais. Daugiau informacijos apie tai, kaip nustatyti, ar kompiuteryje naudojami nestandartiniai maitinimo šaltiniai, bus kalbama skyriuje „Kompiuterių maitinimo šaltiniai“.

Jei norite įsigyti ypač geras modifikavimo galimybes užtikrinančią sistemą, rinkitės ATX arba BTX pagrindines plokštes, ir joms montuoti pasirinkite mid-tower arba didesnį korpusą, turintį bent tris sekcijas išoriniams įrenginiams (angl. drive bays). Žinoma, jei jūsų prioritetas yra kuo mažesnis kompiuterio užimamas plotas ir kuo mažesnė ir neteikiate didelės reikšmės jo našumui, arba priešingai, jei norite įsigyti galingas, tačiau nestandartines sistemas, ir jūsų negąsdina galimos problemos – tai bus irgi visai logiškas pasirinkimas pagal asmeninius vartotojo prioritetus.

Šaltinis www.technologijos.lt