Žymos archyvas: kompiuterių taisykla PELĖ

virus

Ką reikia žinoti apie kompiuterinius virusus?

Kompiuteriniai virusai – senai ne naujiena, tačiau kaip nuo jų apsisaugoti, kokiais keliais jie pasiekia mūsų kompiuterius ir kaip gi jais atsikratyti – dažnai ne visi tai žino. Tad mažiau su kompiuteriais „draugaujantiems“ skaitytojams siūlome šiuos trumpus Panevėžio kolegijos IT centro vadovo parengtus patarimus kaip būtų galima išvengti didžiosios dalies virusų.

Apie virusus

Antivirusinės programos aptinka ne visus virusus. Todėl aklai pasitikėti turima antivirusine programa negalima. Mūsų kolegijoje (red. pastaba – Panevėžio kolegijoje) Kaspersky Antivirus programa aptinka apie 60% visų pasitaikančių virusų. Jeigu viruso neaptinka Kaspersky tai aptinka Avast, jeigu abu jie neaptinka, tai Symantec arba Eset NOD32 virusą neutralizuoja. Problema egzistuoja, kadangi į vieną kompiuterį neįmanoma įdiegti daugiau nei vienos antivirusinės programos. Todėl būtina, kad patys kompiuterių vartotojai atsargiau dirbtų su kompiuteriais. Dažniausiai užkrėtimai pasitaiko:

Per USB atmintines

Viruso aptikimas. Ar jūsų USB atmintinėje yra virusas yra gana lengva nustatyti – atidarius ją turi būti susikūręs failas Autorun.inf ir kartais katalogas Recycler (arba panašus). Pasileidote USB atmintinę ir nematote šios bylos? Tai nereiškia kad jos nėra – jis gali būti nematomas. Norėdami gauti tikslesnius duomenis turime pasinaudoti kitomis bylų peržvalgos programomis. Naudojimui tinka nemokama programa skirta bylų suspaudimui ir peržvalgai 7-zip. Jeigu ji neranda jūsų USB atminintinėje Autorun.inf failo – jūsų atmintinė tikrai neužkrėsta.

Patarimas. Jeigu nežinote ar USB atmintis užkrėsta ir būtinai reikia ją prijungti prie kompiuterio su XP operacine sistema – laikykite nuspaustą Shift klavišą klaviatūroje ir tada junkite USB atmintinę. Tokiu atveju virusas nepasileis kompiuteryje.

Per Skype

Per Skype užkrečiamas kompiuteris, kai bandoma atidaryti draugo atsiųstą bylą, turinčią keistą anglišką pavadinimą. Paprastas pasiūlymas – paklausti siuntėjo ar jis tikrai siuntė šią bylą. Bylos gali turėti įvarius pavadinimus ir plėtinius, tačiau galima prisiminti, jog dažniausiai virusinių Skype bylų tipas būna „pif“.

Neatidarinėkite tokių bylų arba kilus įtarimui prisijunkite prie www.virustotal.com ir nuskenuokite gautą bylą.

Per crack, keygen ir kitą nelegalią programinę įrangą

Praktiškai 90% vadinamų „crack“, „keygen“ programų turi savyje įkeltus trojanus. Rekomenduotina bylas, kurios yra įtartinos, nuskenuoti per www.virustotal.com. Jeigu randamas byloje virusas – jos neleiskite.

Per el. paštą

Elektroninio pašto laiškai kompiuterio neužkrečia, todėl laiškų nereikia bijoti. Kompiuteriai užkrečiami atidarant el. laiškuose prisegtas bylas. Prieš atidarant prisegtą bylą įsitikinkite, kad tikrai jums siuntė tas siuntėjas, kurio el. pašto dėžutės adresą matote. Jeigu byla turi galūnę pif, exe, vbs, jvs, bat, cmd tai greičiausiai bus virusas. Jeigu atsiųstas paveiksliukas, tai jis negali turėti nei vienos iš aukščiau išvardintų galūnių, jeigu suarchyvuota byla – ją galite išarchyvuoti ir tik tada įvertinti pavojų.

Per internetines svetaines

Virusais dažnai užsikrečiama lankant pornografinio turinio ir nelegalios programinės įrangos svetaines.

Rekomendacija būtų tokių puslapių nelankyti. Be to naudokite Firefox naršyklę lankantis internete – ji saugesnė nei Internet Explorer.

Apie virusų valymą MSRT pagalba

MSRT – tai nemokamas Microsoft įrankis, skirtas pasitikrinti nuo kai kurių pavojingų programų.

Nors dalis MSRT funkcionalumo įdiegiama kartu su Windows Update, pasirodžius naujai šio įrankio versijai, visada rekomenduojame parsisiųsti ir patikrinti jūsų kompiuterį. Tai nėra visavertė antivirusinė programa. Ji ieškos konkrečių ir gana agresyvių virusų. Dažniausiai aptinka naujausius virusus. Kiekvieną kartą rekomenduotina ją persiusti iš naujo. Diegti jos nereikia – užtenka tik paleisti ir nustatyti full skenavimą. Skenavimas gali būti baigtas už pusę valandos.

Šaltinis www.technologijos.lt

slow

Kodėl naujas kompiuteris veikia lėtai?

Priežasčių, dėl kurių kompiuteris gali veikti lėtai yra daug. Tačiau daugelis jų tinka tik tiems įrenginiams, kurie buvo intensyviai naudojami bent porą metų. Tačiau kartais būna taip, kad ir naujas pirkinys jau po kelių savaičių privers nervingai barbenti pirštais į stalą.

Jei taip nutiko, pirmiausia pasižiūrėkite, kokia operacinės sistema (OS) sukasi naujajame jūsų kompiuteryje. Jeigu tai yra „Windows Vista“, tuomet daug kas paaiškėja. Ne veltui ji yra laikoma prasčiausia „Windows“ šeimos operacine sistema. Nepaisant to, „Gemius“ reitingavimo sistema ranking.lt rodė, kad vasario 20 – 26 dienomis „Vista“ buvo 3 populiariausia operacinė sistema. Ja vis dar kliaunasi daugiau nei 5 % Lietuvoje gyvenančių kompiuterių naudotojų.

Tiesa, dabar įsigyti kompiuterį su „Vista“ OS yra gana sudėtinga, bet įmanoma. Todėl, jei gavote įrenginį su šia operacine sistema, geriau ją pakeiskite. Tiek senoji XP, tiek „Windows 7“ veiks geriau. Na, o pasirinkimą darykite remdamiesi kompiuterio technine charakteristika ir operacinių sistemų keliamais reikalavimais.

Kita priežastis lemianti tai, kad įjungus kompiuterį galima ramiai gerti kavą ar skaityti žurnalą kol jis pasiruoš darbui, yra perdėtas taupumas. Kitaip tariant – buvote toks taupus, kad nusipirkote naują kompiuterį, kuris kainavo labai nedaug. O kaip žinia, daugelis kainų yra didelės arba mažos ne šiaip sau. Greičiausiai įsigijote prietaisą, kurį dar reikėtų tobulinti (jei tik įmanoma). Labiausiai situaciją pagerintų operatyviosios atminties (RAM) padidinimas ir centrinio procesoriaus pakeitimas (CPU). Tačiau tai pareikalaus nemažai laiko, pinigų ir žinių. Tad jei ketinate pirkti kompiuterį, nesirinkite pačio pigiausio varianto. Ne veltui sakoma, kad „šykštus moka dukart“.

Taip pat tikėtina, kad nauju kompiuteriu ir jo galimybėmis džiaugėtės labai intensyviai ir į jį prigrūdote daugybę informacijos, pavyzdžiui, aukštos raiškos – HD kokybės filmų. Arba įdiegėte visą krūvą programų, kurių daugelis yra nenaudojamos, bet įjungus kompiuterį veikia foniniame režime. Todėl patikrinkite, kiek kompiuterio standžiajame diske yra likusios laisvos vietos. Jei jos nedaug, pamąstykite, ką galite ištrinti arba perkelti į kitą įrenginį.

Nauji kompiuteriai dažniausiai parduodami be ilgalaikės antivirusinės apsaugos, todėl tikėtina, kad laiku nepasirūpinus juos gali užpulti virusai bei „Trojos arkliai“. Patartina patikrinti ar kompiuteris yra apsaugotas ir turi bent jau nemokamą antivirusinę programą. Jei laiku neapsižiūrėsite, gali būti, kad teks ne tik šalinti virusus, bet prireiks iš naujo diegti visą OS ir kitas programas, mat e. kenkėjų padarytos žalos antivirusinės programos nesutvarko.

Šaltinis www.technologijos.lt

7

Pasinaudokime papildomomis Windows 7 funkcijomis

Operacinė sistema Microsoft Windows 7 daugmaž panaši į Windows XP, nebekalbant jau apie Windows Vista. Kai kurie XP vartotojai atsargiai žiuri į Windows 7 manydami jog nemokės su ja dirbti.

Iš ties dirbama daugiau yra su taikomosiomis programomis, nei su Windows 7 todėl skirtumas išlieka minimalus. Jeigu kalbame apie operacinės sistemos reguliavimą – tai sutinku, jog reguliavimas skirsis nuo XP, bet bus panašus į Vista sistemą. Šiame straipsnyje aptarsiu kai kuriuos, bet aišku ne visus, Windows 7 (naudoju Professional versiją) papildomus reguliavimo būdus. Ar jums būtina tai išmokti? Būtina nėra, bet šie būdai gali suteikti papildomą pagalbą operacinės sistemos priežiūrai. Vieni galbūt iš jūsų jau naudojasi, kitiems – tai naujiena. Taigi pradėkime apžvalgą.
Virtualus bevielio ryšio maršrutizatorius (WiFi)

Ši funkcija vadinama Virtual Wifi ir leidžia iš kompiuterio padaryti virtualų maršrutizatorių.

Nauda. Šios funkcijos pagalba visus kitus įrenginius su bevieliu ryšiu galėsite prisijungti prie kompiuterio. Kompiuteris suteiks šiems prijungtiems įrenginiams galimybę prisijungti prie interneto.

Patarimai. Pirmiausiai bevielės plokštės gamintojo tinklapyje pasitikrinkite ar įrangos tvarkyklės leis paleisti virtualų maršrutizatorių. Nemokamą virtualaus maršrutizatoriaus programą atsisiųsite iš čia.
Vartotojo veiksmų dokumentavimas

Tikslus angliškas pavadinimas yra „Problem Steps Recorder“, bet stengiausi išversti suprantamiau. Toliau vadinsiu PSR.

Nauda. Ši programa dokumentuos visus jūsų atliktus veiksmus ir įrašys į bylą. O bylą galėsite išsiųsti elektroniniu paštu. Jeigu reikalinga vartotojui pagalba su programa – pasileidžiate PSR, atliekate darbą žingsnis po žingsnio ir gautą bylą išsiunčiate elektroniniu paštu. Dirbant ar leidžiant programą pastoviai susiduriate su klaida, kuri sustabdo programos darbą – tokiu atveju PSR pagalba įrašote visus atliktus veiksmus ir išsiunčiate kompiuterių technikui. Taigi galima naudoti mokymui ir klaidų demonstravimui.

Paleidimas. Programa pasileidžia paspaudus Start ir paieškos laukelyje įrašius komandą PSR.

Plačiau. Programa PSR pagalba yra fotografuojami pasirodantys ekrane programų langai, bei įrašomos atsiradusios klaidos. Programa praleidžia tuos langus, kur turi būti įvesta konfidenciali informacija. Dirbant su šia programa kiekviename žingsnyje galite palikti komentarus. Byla sukuriama mht tipo ir gali būti atidaroma su Internet Explorer naršykle. Sukurta byla automatiškai suspaudžiama zip algoritmu.

Manau, jog gerai, kad atsirado tokia programa, bus kai kuriais atvejais paprasčiau nurodyti programų tvarkymo ypatumus, bei pateikti klaidas. Tuo labiau, kad nereikia nieko atskirai diegti.
Programų blokavimas

Programa AppLocker leis blokuoti nepageidaujamų programų paleidimą. Nors tai ne naujiena, nes jau ir Windows XP turėjo įrankį SRP (Software Restriction Policies), bet naujas įrankis sukurtas patogesniam naudojimui. Nemanau, kad ši funkcija daugeliui būtų reikalinga, bet kartais vaikų apsaugai ar nedrausmingų darbuotojų sudrausminimui gali būti gera pagalba. Paleidžiame komandą gpedit.msc ir pasirenkame Computer Configuration – Windows Settings – Security Settings – Application Control Policies – AppLocker. Yra trijų tipų apsauga:

PathRules – uždraudžia pasileisti byloms iš pasirinktų katalogų, ar atmintinių;
HashRules – kriptografijos būdu (SHA-256) sukuriamas bylos „antspaudas“. Jeigu vartotojas nori paleisti uždraustą programą pervadinęs leidžiamos programos vardu (pvz.: word.exe) – jam nepavyks. Taip pat ir viruso modifikuotos bylos nebepaliesite. Trūkumas – atnaujinus programą, teks iš naujo paleisti HashRules.
Publisher Rules – paleisite tik tas programas, kurių gamintojų skaitmeniniai parašai yra leistini.

Monitoriaus spalvų kalibravimas

Spalvų kalibravimas reikalingas ypač tada, kai koreguojame nuotraukas, o paskui jas spausdiname. Kad nuotraukos atrodytų vienodai ir monitoriaus ekrane ir ant popieriaus yra reguliuojamas monitorius (kalibruojamas). Pasileidę komandą DCCW ir sekdami reikalavimus sukalibruosime monitorių. Tai nebus tobulas kalibravimas, nes būtų reikalinga techninė įranga, bet pabandyti galima.
Kur dingo elektroninio pašto klientas?

Outlook Express programa pasirodžius Windows Vista iškeliavo į „pensiją“. Buvome prie jos įpratę, nes ji labai nežymiai keitėsi per visas Windows versijas. Windows Vista programoje buvo įdiegta Windows Mail programa, o perėjęs į Windows 7 pasigedau jos. Tai gi Windows Mail ir Outlook Express pakeitė nauja programa – Windows Live Essentials, kurią atsisiuntę iš Microsoft galime įdiegti. Joje bus ir daugiau programų (Movie Maker, Photo Gallery ir kitos).
Sistemos paleidimo diskas

Susikurkite sistemos paleidimo CD diską, kuris padės tuo atveju, kai nebegalėsite paleisti sistemos. Pasileidžiame Start – All Programs – Maintenance – Create a System Repair Disc ir įrašome kompaktą. Viso sistema užims iki 150 Mb.
Kur dingo atminties kortelių skaitytuvų ikonos?

Paspaudę ikoną Computer neberasime kortelių skaitytuvų ikonų, kadangi Windows 7 pagal nutylėjimą neberodo tuščių skaitytuvų. Įdėsite kortelę – ir įrenginys taps matomu. Bet jeigu jau labai reikia galima įjungti, kad rodytų ir tuščius įrenginius (tik nesuprantu kam to reikia) – pasileidę Computer spaudžiame Organize – Folder and search options – View ir nuimame nuo Hide empty drives in the computer folder varnelę.
Lapelis pastaboms

Kaip ir Windows Vista operacinėje sistemoje, taip ir Windows 7 galima trumpas pastabas pasižymėti mažame lapelyje, kuris matysis ant darbalaukio. Tik čia pastabų lapelį galima išsišaukti labai paprastai – surinkę komandą StikyNot.exe. Paspaudę dešinį klavišą galime pakeisti spalvą.
Windows Media Player 12 kodekai

Kaip antrą kartą atidaryti tą pačią programą?

Windows 7 užduočių juosta yra pasikeitusi. Paleisdami programą iš greitosios paleisties juostos galime pamatyti jog nebesukuriama užduočių juostoje nauja šios programos ikona. Tiesiog išryškėja nuspausta ikona. Norėdami tą pačią programą paleisti nauju procesu – paspaudę Shift klavišą spauskime ant programos ikonos – ir atsidarys ta pati programa naujo proceso pagalba.

Šaltinis www.technologijos.lt