Žymos archyvas: Kompiuterių remontas

ipad

„Apple“ nebespėja atnaujinti „iPad“ planšečių

Jau kuris laikas nesigirdėjo jokių rimtesnių prognozių apie būsimuosius „Apple“ kompanijos planšetinius kompiuterius „iPad“ – visas rinkos analitikų dėmesys atitekdavo išmaniesiems telefonams „iPhone“. Pagaliau sulaukėme naujos informacijos ir apie planšetes.

Kaip jau puikiai žinote, praėjusiais metais „Apple“ savo gerbėjams pristatė du atnaujintus planšetinius kompiuterius – „iPad Air“ bei „iPad mini“. Peržvelgę pagrindines technines specifikacijas, matysime, jog planšetė „iPad Air“ turi 9,7“ lietimui jautrų ekraną, o „iPad mini“ – 7,9“ lietimui jautrų ekraną. Logiška manyti, jog ir šiais metais „Apple“ turėtų pristatyti atnaujintas 9,7“ bei 7,9“ planšetes. Tačiau analitikai prognozuoja, jog scenarijus veikiausiai bus visai kitoks.

Analitikas Ming-chi Kuo iš „KGI Securities“ savo pranešime prognozavo, kad šiais metais „Apple“ kompanija žada atnaujinti tik „iPad Air“ planšetinį kompiuterį, mat likusios pajėgos bus skirtos tam, kad sukurtų naują didesnį 12,9-ių colių dydžio planšetinį kompiuterį.

Kokių naujovių galima tikėtis iš patobulinto „iPad Air“? Visų pirma, po atnaujinimų planšetinis kompiuteris gaus naujos kartos „A8“ procesorių ir pirštų atspaudų skenerį. Taip pat tikimasi, kad jame jau veiks atnaujinta operacinė sistema „iOS 8“. Kol kas daugiau techninių detalių apie atnaujintą „iPad Air“ planšetę nepateikiama.

Pasak analitiko, be atnaujinto „iPad Air“, „Apple“ kompanijos pagrindinis šių metų tikslas – sukurti naująjį, 12,9-ių colių dydžio „iPad“ kompiuterį. Tai nemenkas iššūkis – reikia ne tik išdirbti techninį sprendimą, bet ir atlikti pakeitimus operacinėje sistemoje „iOS“, mat dabartinė jos versija nebus patogi darbui su tokio dydžio ekranu. O ergonomika, dėmesys smulkmenoms yra prioritetinis „Apple“ uždavinys.

Nors „Apple“ kompanija stengsis kuo greičiau sukurti iki šiol didžiausią savo planšetinį kompiuterį, kartais vadinamą „iPad Pro“, analitikas jo išvysti rinkoje šiais metais nesitiki. Suprantama, kompanijoje neliks laisvų resursų „iPad mini“ tobulinimui, tad planšetės atnaujinimų šiais metais ir nesulauksime.

Tiesa, yra ir dar viena galima priežastis, dėl kurios kompanijoje nelieka laisvų specialistų greitesniam „iPad Pro“ kūrimui – tai išmaniojo laikrodžio „iWatch“ projektavimas. Tai irgi nemenkas iššūkis tiek dėl aparatinės įrangos kūrimo darbų, tiek ir dėl operacinės sistemos tobulinimų.

Tokia kompanijos strategija, pasak Ming-chi Kuo, šiais metais lems mažesnius „iPad“ pardavimus: „iPad mini“ bus neatnaujintas, o „iPad Pro“ nepasirodys iš viso, tačiau informacija apie jį jau bus pasklidusi. Vėliau, pristačius „iPad Pro“, pardavimai turėtų padidėti ir galbūt net viršyti dabartinius.

Ming-chi Kuo yra vienas iš tų retų analitikų, kuris iki šiol stebėtinai puikiai numatė kompanijos „Apple“ pardavimus ir ateities planus. Dabar jis mano, jog šiais metais visų planšetinių kompiuterių „iPad“ pardavimai nuo 34-ių milijonų sumažės žemiau 30-ies milijonų ribos. Jei rinkoje nepasirodys naujasis „iPad Pro“ ar „iPad mini“, pardavimai turėtų mažėti visus metus, nebent „Apple“ kompanija imtųsi naujos rinkodaros.

Šaltinis www.technologijos.lt

Lietuva pirmauja Europoje pagal optinio interneto paplitimą

Nė vienai Europos valstybei ir toliau nepavyksta pralenkti Lietuvos šviesolaidžių plėtros srityje. Jau penktus metus iš eilės mūsų šalis išlieka Europos lyderė pagal šviesolaidinio interneto ryšio į namus skverbtį, rašo portalas vz.lt.

Tokius duomenis paskelbė šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinanti tarptautinė organizacija „FTTH Council Europe”.

Per 2013 metus šviesolaidinio ryšio į namus (angl. fibre to the home or building) vartotojų skaičius Lietuvoje padidėjo 9% ir 2013 m. metų pabaigoje siekė daugiau nei 440.000. Šviesolaidiniu internetu
2013 m. pabaigoje naudojosi trečdalis (33,89%) visų Lietuvos namų ūkių.

Antroje europinių reitingų lentelės vietoje, kaip ir anksčiau, įsitaisė Švedija, rodo FTTH Council Europe kasmetė ataskaita. Šioje šalyje šviesolaidiniu internetu 2013 m. pabaigoje naudojosi 1,2 mln., arba daugiau nei ketvirtadalis (26,74%), šeimų.

Pasaulyje mūsų šalis pagal šviesolaidinio interneto skverbtį yra septintoje vietoje.

Pirmą vietą užima Jungtiniai Arabų Emyratai, kur šviesolaidinio interneto naudojimo mastai išties įspūdingi – šiuo internetu naudojasi 85% namų ūkių.

Antra vieta pasauliniame reitinge atiteko Pietų Korėjai, trečias – Honkongas, ketvirta – Japonija, penktas Singapūras, šeštas – Taivanas.

Šaltinis www.technologijos.lt

virus

Ką reikia žinoti apie kompiuterinius virusus?

Kompiuteriniai virusai – senai ne naujiena, tačiau kaip nuo jų apsisaugoti, kokiais keliais jie pasiekia mūsų kompiuterius ir kaip gi jais atsikratyti – dažnai ne visi tai žino. Tad mažiau su kompiuteriais „draugaujantiems“ skaitytojams siūlome šiuos trumpus Panevėžio kolegijos IT centro vadovo parengtus patarimus kaip būtų galima išvengti didžiosios dalies virusų.

Apie virusus

Antivirusinės programos aptinka ne visus virusus. Todėl aklai pasitikėti turima antivirusine programa negalima. Mūsų kolegijoje (red. pastaba – Panevėžio kolegijoje) Kaspersky Antivirus programa aptinka apie 60% visų pasitaikančių virusų. Jeigu viruso neaptinka Kaspersky tai aptinka Avast, jeigu abu jie neaptinka, tai Symantec arba Eset NOD32 virusą neutralizuoja. Problema egzistuoja, kadangi į vieną kompiuterį neįmanoma įdiegti daugiau nei vienos antivirusinės programos. Todėl būtina, kad patys kompiuterių vartotojai atsargiau dirbtų su kompiuteriais. Dažniausiai užkrėtimai pasitaiko:

Per USB atmintines

Viruso aptikimas. Ar jūsų USB atmintinėje yra virusas yra gana lengva nustatyti – atidarius ją turi būti susikūręs failas Autorun.inf ir kartais katalogas Recycler (arba panašus). Pasileidote USB atmintinę ir nematote šios bylos? Tai nereiškia kad jos nėra – jis gali būti nematomas. Norėdami gauti tikslesnius duomenis turime pasinaudoti kitomis bylų peržvalgos programomis. Naudojimui tinka nemokama programa skirta bylų suspaudimui ir peržvalgai 7-zip. Jeigu ji neranda jūsų USB atminintinėje Autorun.inf failo – jūsų atmintinė tikrai neužkrėsta.

Patarimas. Jeigu nežinote ar USB atmintis užkrėsta ir būtinai reikia ją prijungti prie kompiuterio su XP operacine sistema – laikykite nuspaustą Shift klavišą klaviatūroje ir tada junkite USB atmintinę. Tokiu atveju virusas nepasileis kompiuteryje.

Per Skype

Per Skype užkrečiamas kompiuteris, kai bandoma atidaryti draugo atsiųstą bylą, turinčią keistą anglišką pavadinimą. Paprastas pasiūlymas – paklausti siuntėjo ar jis tikrai siuntė šią bylą. Bylos gali turėti įvarius pavadinimus ir plėtinius, tačiau galima prisiminti, jog dažniausiai virusinių Skype bylų tipas būna „pif“.

Neatidarinėkite tokių bylų arba kilus įtarimui prisijunkite prie www.virustotal.com ir nuskenuokite gautą bylą.

Per crack, keygen ir kitą nelegalią programinę įrangą

Praktiškai 90% vadinamų „crack“, „keygen“ programų turi savyje įkeltus trojanus. Rekomenduotina bylas, kurios yra įtartinos, nuskenuoti per www.virustotal.com. Jeigu randamas byloje virusas – jos neleiskite.

Per el. paštą

Elektroninio pašto laiškai kompiuterio neužkrečia, todėl laiškų nereikia bijoti. Kompiuteriai užkrečiami atidarant el. laiškuose prisegtas bylas. Prieš atidarant prisegtą bylą įsitikinkite, kad tikrai jums siuntė tas siuntėjas, kurio el. pašto dėžutės adresą matote. Jeigu byla turi galūnę pif, exe, vbs, jvs, bat, cmd tai greičiausiai bus virusas. Jeigu atsiųstas paveiksliukas, tai jis negali turėti nei vienos iš aukščiau išvardintų galūnių, jeigu suarchyvuota byla – ją galite išarchyvuoti ir tik tada įvertinti pavojų.

Per internetines svetaines

Virusais dažnai užsikrečiama lankant pornografinio turinio ir nelegalios programinės įrangos svetaines.

Rekomendacija būtų tokių puslapių nelankyti. Be to naudokite Firefox naršyklę lankantis internete – ji saugesnė nei Internet Explorer.

Apie virusų valymą MSRT pagalba

MSRT – tai nemokamas Microsoft įrankis, skirtas pasitikrinti nuo kai kurių pavojingų programų.

Nors dalis MSRT funkcionalumo įdiegiama kartu su Windows Update, pasirodžius naujai šio įrankio versijai, visada rekomenduojame parsisiųsti ir patikrinti jūsų kompiuterį. Tai nėra visavertė antivirusinė programa. Ji ieškos konkrečių ir gana agresyvių virusų. Dažniausiai aptinka naujausius virusus. Kiekvieną kartą rekomenduotina ją persiusti iš naujo. Diegti jos nereikia – užtenka tik paleisti ir nustatyti full skenavimą. Skenavimas gali būti baigtas už pusę valandos.

Šaltinis www.technologijos.lt