Kategorijos archyvas: Programinė įranga

5 geriausios nemokamos antivirusinės programos

Avast! Free Antivirus

Viena populiariausių ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje antivirusinė programa, kuri tarp asmeninių kompiuterių vartotojų užsirekomendavo kaip funkcionalus saugumo sprendimas.

Avast! Free Antivirus turi visą eilę nustatymų, kurių dėka galima papildomai sukonfigūruoti antivirusinę pagal savo konkrečius poreikius. Statusas „nemokama“ neturėtų gąsdinti, kadangi apsaugos lygis yra labai aukštas ir neretai prilygsta mokamoms programoms, tokioms kaip ESET, eScan, GDATA, Sophos, Fortinet.

Avast

Diegimo metu galima pasirinkti įvairius apsaugos modulius: File System Shield, Mail Shield, Web Shield, P2P Shield, IM Shield ir kitus. Esant konkrečiam poreikiui, atitinkamų modulių galima nediegti (pavyzdžiui, nesinaudojate el. pašto programomis ir t.t.), taip sutaupysite kompiuterių resursų, sistema veiks šiek tiek greičiau, nors Avast! apskritai yra viena greičiausių ir mažiausiai sistemos resursų eikvojančių sprendimų.

Iš papildomų modulių galima paminėti „Software Updater“, kuris stebi operacinėje sistemoje įdiegtas programas (Adobe Flash Player, Acrobat Reader, Java, Mozilla Firefox, iTunes, VLC ir kt.) ir praneša, jei jos yra pasenusios, kartu pasiūlo jas atnaujinti. Sprendimas pakankamai patogus ir naudingas.

Diegimo metu Avast! Free Antivirus siūlo instaliuoti Google naršyklę Chrome (jei ji nereikalinga, galima nuimti atitinkamas varneles). Konfigūravimo galimybių yra labai daug, eilė nustatymų leidžia automatizuoti kai kuriuos antivirusinės darbo procesus.

 

AVG Antivirus Free

AVG antivirusinė mūsų šalyje yra bene pagrindinis Avast! Konkurentas, kuris leidžia pasinaudoti nemokamos apsaugos galimybėmis. Apsaugos lygis panašus į Avast!, tačiau AVG gana dažnai suteikia vartotojui galimybę pasirinkti, jei nesugeba užtikrintai nuspręsti, ar reikia blokuoti/ištrinti vieną ar kitą kenkėją.

AVG

Iš vienos pusės, tai leidžia vartotojui pačiam nuspręsti – galbūt antivirusinė reaguoja per daug jautriai. Antra vertus, neretai nepatyrę vartotojai į perspėjimus numoja ranka, taigi ignoruoja ir rimtus pavojus,  o sistemos negrįžtamai užkrečiamos.

Naujausių AVG versijų išvaizda maksimaliai priartinta prie Windows 8 vartotojo aplinkos; yra nemažai nustatymų, kurie leidžia lanksčiau konfigūruoti antivirusinės darbą. Daugiau apie vartotojo sąsają ir nustatymų galimybes galima sužinoti iš žemiau pateiktų nuotraukų:

 

Avira Free Antivirus

Paskutiniu metu Avira antivirusinė yra ne tokia populiari, kaip prieš keletą metų, tačiau kūrėjai nenustoja tobulinti savo produkto. Nuolat tobulinamas varikliukas šiuo metu pasižymi vienu didžiausiu kenkėjų aptikimo procentu iš visų čia minimų antivirusinių. Naujausiose versijose ypač daug dėmesio skirta „debesų“ technologijų išnaudojimui.

Avira

Tiesa, naujovių diegimas šiek tiek neigiamai įtakojo antivirusinės įtaką operacinės sistemos bei jos programų spartą. Matyt, tai reikia sieti su kiek griežtesne patikra, taip pat nuolatiniu bendravimu su „debesyse“ esančiomis duomenų bazėmis. Spartusis patikrinimas taip pat kiek sulėtėjo, taigi neretam vartotojui tai gali nepatikti, ypač jei kompiuteriai nėra labai nauji ir galingi.

Iš naujovių, lyginant su ankstesnėmis versijomis, galima paminėti į naršykles įdiegiama įrankių juostą (Avira Toolbar). Taip žadama ne tik geresnė apsauga, naršant Internete, tačiau ir išjungiamas reklaminis langas, kuris pasirodo kiekvieną kartą, kai antivirusinė atsinaujina. Laimei, naudojantis naršykle, Avira Toolbar galima paslėpti, taigi vizualiai ji labai nemaišys, nors įtaka naršymui vis tiek pasireikš.

Konfigūravimo galimybės gana plačios. Anksčiau naudojęsi Avira antivirusine vartotojai labai daug naujovių nepastebės, nors yra ir tam tikrų naudingų funkcijų bei nustatymų. Yra galimybė automatizuoti kai kuriuos procesus, pavyzdžiui, kad pilno sistemos patikrinimo metu rasti kenkėjai būtų automatiškai pašalinami/patalpinami į karantiną ar ignoruojami.

Tiesa, jau eilę metų laukiama, kada nemokamoje Avira versijoje atsiras galimybė nustatyti, kad realiu laiku tikrinantis modulis automatiškai šalintų kenkėjus be vartotojo įsikišimo. Tai priverčia sugaišti nemažai laiko, kai randami iš karto keli ar net keliasdešimt virusų.

Viską susumavus, Avira Antivirus Free yra viena iš tų nemokamų antivirusinių, kurios kūrėjai daug labiau verčia vartotojų arba pasirinkti kitą produktą, arba įsigyti mokamą Avira versiją, kuri pasižymi ir didesniu nustatymų pasirinkimu ir geresniu apsaugos lygiu.

 

Panda Cloud Antivirus Free

Panda antivirusinė paskutiniu metu vis dažniau sutinkama vartotojų kompiuteriuose. Ne paskutinėje vietoje tai lėmė patobulintas skenavimo ir kenkėjų atpažinimo varikliukas, taip pat gana smarkiai supaprastinta vartotojo sąsaja, kuri tarp visų penkių nemokamų antivirusinių yra bene pati paprasčiausia.

Konfigūravimo galimybių yra labai mažai, praktiškai visi esminiai nustatymai pasiekiami viename lange. Žodžiu, viskas padaryta, laikantis geriausių mobilių aplikacijų kūrimo tradicijų – lanksčiai konfigūruoti antivirusinę, lyginant su anksčiau minėtomis Avast, AVG ar Avira, nepavyks. Nepatyrusiems vartotojams tai patiks, tuo tarpu pažengusiems greičiausiai norėsi kažko daugiau.

Kenkėjiškų programų aptikimo lygis šiuolaikinėse Panda antivirusinės versijose yra gana aukštame lygmenyje. Antra vertus, tobulinti antivirusinė kūrėjams reikės dar ilgai – nemažai tinkamų programų kartais palaikomos „kenkėjiškomis“ (taip pat vadinami „False positives“ suveikimai).

 

Comodo Antivirus

Gana naujas žaidėjas antivirusinių rinkoje. Vis tik pati kompanija Comodo yra profesionalai informacinių technologijų saugumo srityje, kadangi jau eilę metų siūlo pažangius saugumo sprendimus, tarp kurių nemažai yra ir nemokamų produktų.

comodo

Comodo Antivirus diegimo metu siūlo įdiegti iš karto keletą papildomų produktų: techninės pagalbos programėlę GeekBuddy ir naršyklę Comodo Dragon, sukurtą Google Chrome pagrindu. Baigus instaliavimo procedūrą, antivirusinė pasisiūlo atnaujinti duomenų bazes ir atlikti pradinį sistemos skenavimą.

Vartotojo sąsaja yra paprasta ir aiški, tiesa, konfigūravimo galimybė yra šiek tiek „nukišta“. Tiesa, nustatymų gausa skųsti Comodo antivirusinė negali: vartotojui prieinama visa eilė meniu punktų.

Comodo Antivirus efektyvumas kol kas yra vidutinio lygio, tačiau ši antivirusinė gana greitai tobulėja, o kai kuriuose testuose sugeba prilygta antivirusinių rinkos senbuviams.

 

Turintiems gana galingas sistemas gera naujiena bus tai, kad Comodo Antivirus noriai veikia kartu su panašiomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, Microsoft Security Essentials (Windows 8 ji tapo Windows Defender), tad galima pasinaudoti miksuota apsaugos galimybe, taip pat padidinant šansus, kad kenkėjas į sistemą neprasmuks.

Šaltinis: www.faceit.lt

virus

Ką reikia žinoti apie kompiuterinius virusus?

Kompiuteriniai virusai – senai ne naujiena, tačiau kaip nuo jų apsisaugoti, kokiais keliais jie pasiekia mūsų kompiuterius ir kaip gi jais atsikratyti – dažnai ne visi tai žino. Tad mažiau su kompiuteriais „draugaujantiems“ skaitytojams siūlome šiuos trumpus Panevėžio kolegijos IT centro vadovo parengtus patarimus kaip būtų galima išvengti didžiosios dalies virusų.

Apie virusus

Antivirusinės programos aptinka ne visus virusus. Todėl aklai pasitikėti turima antivirusine programa negalima. Mūsų kolegijoje (red. pastaba – Panevėžio kolegijoje) Kaspersky Antivirus programa aptinka apie 60% visų pasitaikančių virusų. Jeigu viruso neaptinka Kaspersky tai aptinka Avast, jeigu abu jie neaptinka, tai Symantec arba Eset NOD32 virusą neutralizuoja. Problema egzistuoja, kadangi į vieną kompiuterį neįmanoma įdiegti daugiau nei vienos antivirusinės programos. Todėl būtina, kad patys kompiuterių vartotojai atsargiau dirbtų su kompiuteriais. Dažniausiai užkrėtimai pasitaiko:

Per USB atmintines

Viruso aptikimas. Ar jūsų USB atmintinėje yra virusas yra gana lengva nustatyti – atidarius ją turi būti susikūręs failas Autorun.inf ir kartais katalogas Recycler (arba panašus). Pasileidote USB atmintinę ir nematote šios bylos? Tai nereiškia kad jos nėra – jis gali būti nematomas. Norėdami gauti tikslesnius duomenis turime pasinaudoti kitomis bylų peržvalgos programomis. Naudojimui tinka nemokama programa skirta bylų suspaudimui ir peržvalgai 7-zip. Jeigu ji neranda jūsų USB atminintinėje Autorun.inf failo – jūsų atmintinė tikrai neužkrėsta.

Patarimas. Jeigu nežinote ar USB atmintis užkrėsta ir būtinai reikia ją prijungti prie kompiuterio su XP operacine sistema – laikykite nuspaustą Shift klavišą klaviatūroje ir tada junkite USB atmintinę. Tokiu atveju virusas nepasileis kompiuteryje.

Per Skype

Per Skype užkrečiamas kompiuteris, kai bandoma atidaryti draugo atsiųstą bylą, turinčią keistą anglišką pavadinimą. Paprastas pasiūlymas – paklausti siuntėjo ar jis tikrai siuntė šią bylą. Bylos gali turėti įvarius pavadinimus ir plėtinius, tačiau galima prisiminti, jog dažniausiai virusinių Skype bylų tipas būna „pif“.

Neatidarinėkite tokių bylų arba kilus įtarimui prisijunkite prie www.virustotal.com ir nuskenuokite gautą bylą.

Per crack, keygen ir kitą nelegalią programinę įrangą

Praktiškai 90% vadinamų „crack“, „keygen“ programų turi savyje įkeltus trojanus. Rekomenduotina bylas, kurios yra įtartinos, nuskenuoti per www.virustotal.com. Jeigu randamas byloje virusas – jos neleiskite.

Per el. paštą

Elektroninio pašto laiškai kompiuterio neužkrečia, todėl laiškų nereikia bijoti. Kompiuteriai užkrečiami atidarant el. laiškuose prisegtas bylas. Prieš atidarant prisegtą bylą įsitikinkite, kad tikrai jums siuntė tas siuntėjas, kurio el. pašto dėžutės adresą matote. Jeigu byla turi galūnę pif, exe, vbs, jvs, bat, cmd tai greičiausiai bus virusas. Jeigu atsiųstas paveiksliukas, tai jis negali turėti nei vienos iš aukščiau išvardintų galūnių, jeigu suarchyvuota byla – ją galite išarchyvuoti ir tik tada įvertinti pavojų.

Per internetines svetaines

Virusais dažnai užsikrečiama lankant pornografinio turinio ir nelegalios programinės įrangos svetaines.

Rekomendacija būtų tokių puslapių nelankyti. Be to naudokite Firefox naršyklę lankantis internete – ji saugesnė nei Internet Explorer.

Apie virusų valymą MSRT pagalba

MSRT – tai nemokamas Microsoft įrankis, skirtas pasitikrinti nuo kai kurių pavojingų programų.

Nors dalis MSRT funkcionalumo įdiegiama kartu su Windows Update, pasirodžius naujai šio įrankio versijai, visada rekomenduojame parsisiųsti ir patikrinti jūsų kompiuterį. Tai nėra visavertė antivirusinė programa. Ji ieškos konkrečių ir gana agresyvių virusų. Dažniausiai aptinka naujausius virusus. Kiekvieną kartą rekomenduotina ją persiusti iš naujo. Diegti jos nereikia – užtenka tik paleisti ir nustatyti full skenavimą. Skenavimas gali būti baigtas už pusę valandos.

Šaltinis www.technologijos.lt

slow

Kodėl naujas kompiuteris veikia lėtai?

Priežasčių, dėl kurių kompiuteris gali veikti lėtai yra daug. Tačiau daugelis jų tinka tik tiems įrenginiams, kurie buvo intensyviai naudojami bent porą metų. Tačiau kartais būna taip, kad ir naujas pirkinys jau po kelių savaičių privers nervingai barbenti pirštais į stalą.

Jei taip nutiko, pirmiausia pasižiūrėkite, kokia operacinės sistema (OS) sukasi naujajame jūsų kompiuteryje. Jeigu tai yra „Windows Vista“, tuomet daug kas paaiškėja. Ne veltui ji yra laikoma prasčiausia „Windows“ šeimos operacine sistema. Nepaisant to, „Gemius“ reitingavimo sistema ranking.lt rodė, kad vasario 20 – 26 dienomis „Vista“ buvo 3 populiariausia operacinė sistema. Ja vis dar kliaunasi daugiau nei 5 % Lietuvoje gyvenančių kompiuterių naudotojų.

Tiesa, dabar įsigyti kompiuterį su „Vista“ OS yra gana sudėtinga, bet įmanoma. Todėl, jei gavote įrenginį su šia operacine sistema, geriau ją pakeiskite. Tiek senoji XP, tiek „Windows 7“ veiks geriau. Na, o pasirinkimą darykite remdamiesi kompiuterio technine charakteristika ir operacinių sistemų keliamais reikalavimais.

Kita priežastis lemianti tai, kad įjungus kompiuterį galima ramiai gerti kavą ar skaityti žurnalą kol jis pasiruoš darbui, yra perdėtas taupumas. Kitaip tariant – buvote toks taupus, kad nusipirkote naują kompiuterį, kuris kainavo labai nedaug. O kaip žinia, daugelis kainų yra didelės arba mažos ne šiaip sau. Greičiausiai įsigijote prietaisą, kurį dar reikėtų tobulinti (jei tik įmanoma). Labiausiai situaciją pagerintų operatyviosios atminties (RAM) padidinimas ir centrinio procesoriaus pakeitimas (CPU). Tačiau tai pareikalaus nemažai laiko, pinigų ir žinių. Tad jei ketinate pirkti kompiuterį, nesirinkite pačio pigiausio varianto. Ne veltui sakoma, kad „šykštus moka dukart“.

Taip pat tikėtina, kad nauju kompiuteriu ir jo galimybėmis džiaugėtės labai intensyviai ir į jį prigrūdote daugybę informacijos, pavyzdžiui, aukštos raiškos – HD kokybės filmų. Arba įdiegėte visą krūvą programų, kurių daugelis yra nenaudojamos, bet įjungus kompiuterį veikia foniniame režime. Todėl patikrinkite, kiek kompiuterio standžiajame diske yra likusios laisvos vietos. Jei jos nedaug, pamąstykite, ką galite ištrinti arba perkelti į kitą įrenginį.

Nauji kompiuteriai dažniausiai parduodami be ilgalaikės antivirusinės apsaugos, todėl tikėtina, kad laiku nepasirūpinus juos gali užpulti virusai bei „Trojos arkliai“. Patartina patikrinti ar kompiuteris yra apsaugotas ir turi bent jau nemokamą antivirusinę programą. Jei laiku neapsižiūrėsite, gali būti, kad teks ne tik šalinti virusus, bet prireiks iš naujo diegti visą OS ir kitas programas, mat e. kenkėjų padarytos žalos antivirusinės programos nesutvarko.

Šaltinis www.technologijos.lt